Schweinske

Restorane „Schweinske“ apsilankiau su bičiuliu iš Hamburgo. Gerbdama bičiulio teisę į privatumą, vadinsiu jį A. H.

Šeštadienio vakarienei pasirinkom „Kiaulidę“, nes pamanėme, jog tai semi-fancy vieta. Plius A. H. atsidėkodamas pasišovė sumokėti už mano maistą, nes nuvedžiau jį į ligoninę, kai penktadienį vykusio vakarėlio metu jis nugriuvo nuo laiptų ir susitrenkė dubens kaulus. Viskas gerai, kas gerai baigiasi!

Restorano sienų tapybą laikau gana stilinga. Kiaulės šnipą atkartojantys ornamentai išbarstyti įvairiose restorano vietose, kitur figūruoja estetiškų linksmų kiaulaičių flirto bei sekso scenų vaizdai. Lubas puošia humoristinio pobūdžio objektas, kurį su išlygomis galėčiau priskirti skulptūrų klasei. Skulptūra vaizduoja iš lubų išlindusį apvalainą kiaulės pasturgalį ir sudaro (humoristinį) įspūdį, tarsi kiaulė būtų įstrigusi lubose. Apskritai manau, kad šio restorano reikėtų privengti tiek kiaulių mylėtojams, tiek kiaulių nekentėjams.

Kadangi su Andre H. buvome labai išalkę, užsisakėme patiekalą dviems. Neilgas laukimas visgi buvo kankinantis, nes, kaip jau minėjau, buvome išalkę. Pamaniau, kad jei eičiau į pasimatymą, vengčiau restoranų, kuriuose valgoma. Sėdi kaip durnas, muistaisi, nerandi temų pokalbiui, nes visąlaik galvoji, kada atneš maistą. Bet nevengčiau restoranų, kur geriama. Tačiau užteks apie mano įsivaizudojamus pasimatymus!

Apie „Patiekalą dviems“:

Padėklas su patiekalu nekėlė nė menkiausios abejonės, kad norint jį įveikti reikia kuo greičiau kibti į darbą, o tas darbas bus vienas malonesnių, kuriuos kada nors dirbsi. Padėklą dengė bulvyčių fri pusnys, kuriose kėpsojo dvi Didžiosios Bulvės su grietinės įdaru. Paviršiuje maudėsi šeši kepsniai: po du jautienos, kiaulienos ir paukštienos. Šone buvo saikingai paberta raugintų kopūstų ir pateiktas indelis su česnakiniu padažu. Tiesa, dar po vieną salotų dubenėlį pateikė atskirai.

Nusižiūrėjusi nuo minėtojo bičiulio A. Hein, iš pradžių mėginau valgyti sistemingai, kepsnys po kepsnio, Didžiąją Bulvę pasilikdama desertui, tačiau vėliau sistema išsiderino. Didėjantis sotumo jausmas vertė šokinėti nuo vieno kepsnio prie kito, į burną nevienodais intervalais beriantis salotas etc etc, nes iškilo natūrali baimė nespėti suvalgyti visko iki pilvas bus mirtinai prikimštas.

Po mūsų su Andre H. kapituliacijos likusius produktus (vieną Didžiąją Bulvę ir šiek tiek fri bulvyčių) mums supakavo į geltoną dėžutę.

Po šios sočios vakarienės mano eisena buvo tarsi kapitalisto iš paveiksliukų apie baudžiauninkų priespaudą. Apskritai restoraną vertinu gerai, galėjo tik su Didžiąja Bulve kiek pasistengti, nes grietinės buvo tik šleptelta ant viršaus, o jokio įdaro iš tiesų nebuvo!

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: